Europos Sąjungos istorija

Europos Sąjungos istorija



1945 - 1959

Taiki Europa – bendradarbiavimo pradžia

Europos Sąjunga buvo įsteigta siekiant užbaigti dažnus ir žiaurius kaimyninių šalių karus, kurių apogėjus buvo Antrasis pasaulinis karas. 6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Europos anglių ir plieno bendrija pradėjo ekonomiškai ir politiškai vienyti Europos šalis, kad Europoje būtų užtikrinta ilgalaikė taika. Bendrijos steigėjos – šešios valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Šeštajame dešimtmetyje tarp Rytų ir Vakarų vyko šaltasis karas. 1956 m. sovietų tankai numalšino Vengrijoje protesto akcijas prieš komunistinį režimą. 1957 m. Tarybų Sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį žemės palydovą „Sputnik 1“ ir tapo kosmoso lenktynių lydere. Tais pačiais metais buvo pasirašyta Romos sutartis, kuria sukurta Europos ekonominė bendrija (EEB) (bendra rinka).
Daugiau apie 1945–1959 m.

1960 - 1969

Pašėlęs 7-asis dešimtmetis – ekonominio augimo laikotarpis

7-ajame dešimtmetyje susiformavo „jaunimo kultūra“. Muzikos grupės, pvz., „Bitlai“, visur, kur tik pasirodydavo, pritraukdavo minias paauglių ir taip skatino kultūrinę revoliuciją bei didino atotrūkį tarp kartų. Šiuo laikotarpiu suklestėjo ekonomika. Tam įtakos, be kitų veiksnių, turėjo tai, kad prekiaudamos tarpusavyje ES šalys liovėsi taikiusios muitus. Jos taip pat sutarė dėl bendros maisto gamybos kontrolės, siekdamos užtikrinti, kad kiekvienas ES pilietis turėtų pakankamai maisto. Netrukus žemės ūkio produktų buvo pagaminama netgi per daug. 1968 m. gegužės mėnesį įvyko studentų riaušės Paryžiuje. Daugelį visuomenės ir jos gyvensenos pokyčių imta sieti su vadinamąja „1968-ųjų karta“.
Daugiau apie 1960–1959 m.

1970 - 1979

Auganti Bendrija – pirmoji plėtra

1973 m. sausio 1 d. į Europos Sąjungą įstojus Airijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei, ES sudarė devynios valstybės narės. Dėl trumpo, bet žiauraus arabų šalių ir Izraelio karo 1973 m. spalio mėn. Europą ištiko energetikos krizė ir atsirado ekonomikos problemų. 1974 m. žlugus Salazaro režimui Portugalijoje ir 1975 m. mirus Ispanijos generolui Frankui Europoje nebeliko dešiniojo sparno diktatūros. Bendrija pradėjo įgyvendinti regionų politiką, pagal kurią daug lėšų skyrė darbo vietų ir infrastruktūros kūrimui skurdesnėse vietovėse. Padidėjo Europos Parlamento įtaka sprendžiant ES reikalus. 1979 m. ES piliečiai pirmą kartą tiesiogiai rinko Europos Parlamento narius.
Daugiau apie 1970–1979 m.

1980 - 1989

Besikeičiantis Europos veidas – Berlyno sienos griūtis

Dėl 1980 m. vasarą vykusių Gdansko laivų statyklos darbininkų streikų visoje Europoje ir pasaulyje išgarsėjo Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarność“ ir jos vadovas Lechas Valensa. 1981 m. Graikija tapo dešimtąja ES nare. Po penkerių metų į ES įstojo Ispanija ir Portugalija. 1986 m. pasirašytas Suvestinis Europos aktas. Remiantis šiuo aktu pradėta vykdyti plataus masto šešerių metų programa, kuria siekta išspręsti laisvos prekybos tarp ES valstybių narių problemas ir sukurti bendrą rinką. Didžiausias politinis perversmas įvyko 1989 m. lapkričio 9 d. nugriovus 28 metus Rytų ir Vakarų Vokietiją skyrusią Berlyno sieną. Abi Vokietijos dalys netrukus susijungė.
Daugiau apie 1980–1989 m.

1990 - 1999

Europa be sienų

Žlugus komunizmo režimui Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Europos piliečiai suartėjo. 1993 m. baigta kurti bendra rinka, kurioje užtikrinamos „keturios laisvės“: laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. 10-ajame dešimtmetyje taip pat pasirašytos dvi sutartys: 1993 m. – Europos Sąjungos sutartis (Mastrichto sutartis), o 1999 m. – Amsterdamo sutartis. Piliečiai pradėjo rūpintis aplinkos apsauga ir bendrais Europos veiksmais saugumo ir gynybos srityje. 1995 m. į ES įstojo trys naujos narės: Austrija, Suomija ir Švedija. Šengeno susitarimai, pavadinti pagal nedidelį Liuksemburgo miestelį, laipsniškai sudarė piliečiams galimybę laisvai keliauti ES teritorijoje. Jų pasai valstybių narių pasieniuose nebetikrinami. Milijonai jaunuolių remiami ES studijavo kitose šalyse. Bendravimas tapo paprastesnis vis daugiau žmonių pradėjus naudotis mobiliaisiais telefonais ir internetu.
Daugiau apie 1990–1999 m.

2000–2009 m.

Tolesnė plėtra

2010 m. į ES įstojus 10 naujųjų valstybių narių ir 2007 m. prisijungus dar dviems, panaikintas politinis pasidalijimas tarp Rytų ir Vakarų Europos. 2008 m. rugsėjį finansų krizė smogia pasaulio ekonomikai ir paskatina artimesnį ekonominį bendradarbiavimą tarp ES šalių. Visos ES valstybės narės patvirtina Lisabonos sutartį ir ji įsigalioja 2009 m. gruodžio 1 d. Jos dėka ES atsiranda modernios institucijos ir taikomi veiksmingesni darbo metodai.
Daugiau apie 2000 - 2009 m.

Nuo 2010 m. iki dabar

Galimybių ir iššūkių dešimtmetis

Naująjį dešimtmetį pasitikome su sunkia ekonomine krize ir viltimi, kad investicijos į naująsias ekologiškas ir klimatui nekenksmingas technologijas bei artimesnis Europos bendradarbiavimas paskatins ilgalaikį augimą ir gerovę.



 Informacija iš http://europa.eu/about-eu/eu-history/index_lt.htm